2026 04 14

Į Vilnių ukrainietė Tatjana (FB – Tata Lark) pirmą kartą atvyko dar 2022-ųjų vasarį, likus porai savaičių iki karo pradžios. Apie karą tuo metu dar nežinojo, nenujautė, kaip tai pakeis jos gyvenimą. Vilnius Tatjanai ypatingai patiko, todėl namo į Zaporožę išvyko planuodama po metų sugrįžti čia ilgesniam laikui.

Deja, vos grįžus namo į Ukrainą, vasario 24 d. prasidėjo karo veiksmai, kurie šiuos planus paskubino ir kovo 3 d.‚ ‘su tuo pačiu lagaminu‘ Tatjana sugrįžo į Vilnių. Dabar menininkė jau ketverius metus gyvena Lietuvoje, dirba savo mėgstamą fotografės darbą, laisvalaikiu keliauja, ypač mėgsta keliones traukiniu, ir – šoka tango.

Jau rytoj  (2026-04-15) Tatjana atidarys savo ketvirtąją parodą, šį kartą pavadintą „Tarp įkvėpimų“ („Between breaths“). Idėja parodos pavadinimui gimė iš minties, kad ypatingas kadras trunka tik akimirką tarp dviejų įkvėpimų, o ir pats gyvenimas yra tik tarpsnis tarp pirmo ir paskutinio įkvėpimo.

Belaukiant parodos atidarymo, kalbamės su Tatjana apie jos fotografiją ir tango, apie tai, kaip pati kūrėja ir šie du menai sugyvena viename pasaulyje.

Tatjana ir fotografija: kaip fotografė, atsiskleidė Lietuvoje

Ši paroda – iš viso ketvirtoji Tatjanos fotografijų paroda, tačiau būtent buduarinės fotografijos nuotraukos bus eksponuojamos pirmą kartą.

Parodos idėja seniai sukosi galvoje, bet kurį laiką nebuvo apsisprendimo, galimybių, laiko, nebuvo ir aiškios parodos idėjos. Tačiau prieš keletą savaičių paskambino pažįstama meno erdvės „Art Cafe“ savininkė, kuri ir paskatino pagaliau įgyvendinti šią mintį ir pasiūlė visokeriopą pagalbą. Tatjana sutiko.

Pastaruoju metu buduaras ir moterų portretai – pagrindinis Tatjanos fotografijų žanras. Kas yra ta buduarinė fotografija? Buduaras (pranc. boudoir) – reiškia nedidelį, prašmatniai įrengtą asmeninį moters kambarį. Buduarinė fotografija atitinkamai – tai žanras, kuriame estetiškai užfiksuojamas asmens (dažniausiai – moters) grožis, jausmingumas, pasitikėjimas savimi ir intymumas.

Tatjana ir tango: pažintis su tango įvyko taip pat Lietuvoje

Šokti tango fotografė Tatjana pradėjo jau apsigyvenusi Lietuvoje. Dar pirmąjį buvimo Lietuvoje pusmetį pateko į tango seminarą, ten turėjo partnerį – kurio, tiesą pasakius, net nepažinojo, bet tame renginyje jiems pavyko laimėti žiūrovų simpatijų prizą. Vėliau gyvenime atsirado tango mokytoja Lina Pavalkytė, o pats tango atėjo ir pasiliko ilgam.

Ne publikos simpatijos ir laimėtas prizas buvo esminiai dalykai, dėl kurių tango taip įtraukė. Menininkę sudomino būtent komunikacija be žodžių. Vos pradėjus šokti poroje, Tatjaną aplanko pajautimas, apie ką su šokio partneriu norėtų pasikalbėti, ką jam jaučia, ir tai yra daug daugiau, prasmingiau ir giliau, nei žodžiai.

Apie save Tata sako, kad jos ‚varikliai‘ yra begalinis smalsumas ir meilė gyvenimui bei žmonėms. Tango smalsumui labai padeda – tie dialogai be žodžių yra labai ypatingas būdas pažinti kitus žmones, ir tuo pačiu – save.

Klausiame, ar dažnai Tatjana ateina į milongas? Kol kas nesijaučia labai patyrusia tanguera, tačiau turi savo taisykles. Viena jų – į milongas eina tik tada, kai jaučiasi gerai, pailsėjusi, pasiruošusi bendrauti. Kad milonga būtų ideali – svarbiausia vidinė savijauta, energija, nes iš tiesų tango yra viduje, o ne milongos aplinkoje. Todėl į milongą tik tada, kai akys spindi ir pilna energijos.

Savo fotosesijose menininkė įžvelgia daug panašumų su tango. Neabejotinai, fotosesija tai fotografo ir modelio duetas, tarsi dviejų tango partnerių šokis – tokia Tatjanos esybė ir fotografijos filosofija. Jei fotografas ar modelis jausis blogai, neturės geros vidinės energijos ir ryšio – neįvyks jų dialogas, nebus tarpusavio pasitikėjimo, ir fotosesijos stebuklas neįvyks. Visiškai taip pat, kaip tango tandos metu.

Kitas panašumas – fotografas ir modelis yra abu lygiai atsakingi už tai, ar fotosesija pavyks, kaip ir šokėjai poroje. Sakoma, kad ‚tango reikia dviejų žmonių‘ ir abu yra vienodai svarbūs. Būtinas susiklausymas, vienas kito girdėjimas. Viskas priklauso nuo atvirumo, tarpusavio pasitikėjimo, pajautimo, bendro noro eiti nežinomais keliais ir atrasti nepažintus dalykus. Kaip ir šokyje – jei partneris nepatinka, jei nepavyksta atsipalaiduoti, eiti kartu, šokis nebus pavykęs.

Kodėl buduarinė fotografija?

Fotografija Tata Lark užsiima jau daugiau nei 10 metų. Anksčiau dirbusi su įvairiais fotografijos žanrais, ypač – su šeimos fotografija, pastaruosius 5 metus Tatjana renkasi moterų portretus ir buduarą.

Be kita ko – šeima Tatjanai viena didžiausių vertybių. Didelių šeimų portretai, keleto kartų fotosesijos yra tai, su kuo Tatjana atvyko į Lietuvą. Vienas didžiausių projektų, kuriuos Tatjana įgyvendino jau gyvendama Lietuvoje – fotografavo kartu lietuvių šeimas, kurios suteikė prieglobstį savo namuose pabėgėliams iš Ukrainos, ir pačių ukrainiečių pabėgėlių šeimas. Projektas buvo pristatytas ir televizijos ekrane. Tatjanai tas projektas buvo ypatingai svarbus – prasidėjus karo veiksmams, ukrainiečiai jautė nuoširdų lietuvių žmonių palaikymą. Tatjana sako ne kartą turėjusi progų įsitikinti, kokios didelės yra lietuvių žmonių širdys, ir tai yra nepamirštama.

Kaip Tatjanos kelyje atsirado buduaro žanras? Tatjana juokiasi, kad viskas dėl tos meilės žmonėms. Tatjana savo veiklos netgi nevadina darbu, o savo fotosesijų herojų nemėgsta vadinti klientėmis. Tai tiesiog žmonės, su kuriais susitinki ir užsimezga tarpusavio ryšys. Jei jis neužsimezga – fotosesija neįvyksta.

Fotografė Tatjana sako pastebėjusi, kad jos fotosesijos padeda moterims atrasti savyje daug nežinomų, ypatingų atspalvių, pažinti ir priimti save kitokią, ir tuo pačiu bet kokią – jausmingą, seksualią, griežtą, švelnią. Fotosesijų metu moterys nepozuoja – jos tiesiog gyvena. Tatjana džiaugiasi galėdama būti to gyvenimo dalimi ir pabūti šalia, padėti moterims atskleisti savo moteriškumą ir jausmingumą.

Kaip gimsta fotosesijų idėjos? Menininkė pasakoja, kad iš anksto nieko neplanuoja, viskas natūraliai atsiranda iš užsimezgusio ryšio su būsimos fotosesijos heroje. Visų pirma, išklausomi būsimos fotosesijos herojės norai, idėjos, svajonės ir ieškoma, kaip juos realizuoti. Jei žmonės vienas kito neišgirsta – meilė neužgimsta. Tatjana juokiasi, kad su kiekvienu modeliu įvyksta savotiškas trumpas romanas, dažnai peraugantis į gražią draugystę.

Fotosesijos kaip terapija

Tai, ką daro fotografė Tatjana – yra daugiau nei fotosesija. Kaip ir tango yra daugiau ir giliau, nei vien tik judesys, judesių seka. Pati buvusi ne vienos fotosesijos modeliu, Tatjana žino, kaip pas ją atėjusioms moterims sukurti ypatingą atmosferą ir tuo pačiu, padėti pažinti save, atrasti savyje anksčiau nepažintus dalykus.

Tatjanos fotosesija – tai galimybė moteriai būti tokia, kokia yra iš tikrųjų, kokia jaučiasi tą akimirką – pikta, liūdna, švelni, griežta. Galima svajoti, galima ir verkti negalvojant, tai teisinga, ar ne – Tatjana visa tai priima be nusistatymo, ir visame pamato grožį, kurį fotoaparato mygtuko paspaudimas vėliau parodo ir pačiai fotosesijos herojei. Kaip sako rytietiška išmintis, grožis yra žiūrinčiojo akyse.

Klientės yra sakiusios Tatjanai, kad tai, ką ji daro – tai ne fotosesija, o tiesiog terapija. Yra ir sakiusių, kad pati fotosesija buvo toks gėris, toks poilsis ir geras jausmas, kad fotografijos yra tik malonus priedas prie to stebuklo, kuris įvyko fotosesijos metu. Kaip priedas prie dovanos, tačiau ne esminis dalykas.

Fotoknygos

9 iš 10 klienčių iš fotosesijos rezultato prašo sukurti fotoknygą. Tatjana mielai tokias knygas maketuoja, prabangiai įriša, įpakuoja ir įteikia klientėms. Fotoknygoje nuotraukos papildomos laiškais sau, pamąstymais, mintimis apie gyvenimą, palinkėjimais.

Moterys dažnai sako, kad kai kažkas gyvenime nuliūdina, nesiklosto – jos atsiverčia Tatjanos fotoknygą ir grįžta į stebuklingas fotosesijos akimirkas, kurios primena, kad jos yra nuostabios visokios, kokios bebūtų. Tas moteriškumo, savo natūralios prigimties pajautimas labai svarbus ir padeda išgyventi sunkius momentus.

Tatjanos, tango ir fotografijos ‚trejybė‘

Tata Lark sako, kad fotografija ir tango yra tarsi neatskiriamos jos dalys. Fotografijose galima įžvelgti tango nuotaikas, o tango šokyje – fotografijos estetiką. Tatjanos fotografijai įtakos turi viskas, kas susiję su tango – žmonės, su kuriais šoka ar tiesiog pabendrauja milongoje, muzika, šokio akimirkos.

Gal būt kada nors tango Tatjanos gyvenime nebebus – tuomet ir fotografija bus kitokia, tuo menininkė neabejoja. Tačiau šiuo metu Tatjanos, tango ir fotografijos trejybė neišskiriama.

Paroda „Tarp įkvėpimų“ (Between Breaths)

Taigi, pirmajai buduarinių fotografijų parodai kadrai jau atrinkti, atspausdinti ir pasiruošę susipažinti su parodos lankytojais.

Tatjana juokiasi, kad pirmajai parodai šia ypatinga (buduaro) tema atrinko gan ramias, jausmingas, nerėkiančias, nešokiruojančias fotografijas. Tuo pačiu neabejoja, kad parodų šia tematika bus ir daugiau, ir jose atsiras erdvės ir drąsesniems kadrams, kurių Tatjanos kūryboje daugybė. Tačiau ne viskas iš karto.

Paroda „Tarp įkvėpimų“ („Between Breaths”) atidaroma jau rytoj, 2026-04-15 d. 18.30 val., parodos erdvė – „Art Cafe“ (A. Goštauto g. 8, Vilnius). Paroda veiks nuo rytojaus vakaro iki birželio pabaigos. Be abejo, parodos atidarymo programoje – tango pamoka su viena pirmųjų Tatjanos tango mokytojų Lina Pavalkyte.

Gražių tango akimirkų ir kūrybinės sėkmės linkėdami,
Milongos.Lt